Butas prie jūros ir atostogavimas toliau nuo jos

Butas prie jūros ir atostogavimas toliau nuo josButas prie jūros be galo trokštamas vasarą, bet ten galima gyventi ištisus metus. Palanga, Klaipėda – tai ne tik kurortas, bet ir gražūs miestai nuolatiniam gyvenimui. Kai esi ne turistas, o miesto gyventojas, miestą pamatai visai kitomis spalvomis. Turistų srautas būna tik vasarą, bet nuo žmonių vasarą juk niekur nepabėgsi, jei nuvyksi į gražią ir gerai žinomą vietą. Kitu laiku butas prie jūros bus tikra ramybės oazė, nes vietinių gyventojų tikrai nėra tiek, kad jie trukdytų.

Pasirinkti gyvenamąją vietą lengviau tada, jei persikelti iš buto į butą nori tame pačiame mieste. Jei norima keltis į kitą miestą, tada sudėtingiau, nes nėra labai patogu važiuoti apžiūrėti buto tolimą kelią, o vėliau dar ir visus baldus persivežti. Mažai kas perkame jau apstatytus butus, nes turime savo kilnojamo turto, kurį norime ir toliau naudoti. Būtent kraustymosi procesas nėra pats maloniausias, nes reikia sugalvoti, kaip viską sutalpinti, kad važiavimų būtų kuo mažiau. Tai negalioja nebent tada, jei nuomojatės kokį sunkvežimį ar mikriuką. Kitu atveju, jei gabenate daiktus baldus lengvuoju automobiliu ir priekaba, vargo neišvengsite. Dažnai kraustymosi metu net ir pasimeta vienas kitas niekutis, kuris mįslingai ima ir nebeatsiranda. Tik jo visai negaila tampa tada, kai butas prie jūros yra pasiektas, kai daiktai jau sunešti ir naują butą iš tiesų galima pavadinti savo namais.

Vis dėlto, kraustantis gyventi kitur daiktų pakavimas kiek malonesnis nei tada, kai daiktus reikia pakuotis laikinam pervežimui, pavyzdžiui, poros savaičių kelionei atotostogoms. Kai butas prie jūros per atostogas lieka užmaršty, iškeliauja ramiai su lagaminais. O kai norime grįžti atgal ir, rodos, butas prie jūros taip laukia mūsų, žiūrime, kad daiktai atgal į lagaminus netelpa… Priežastis paprasta, lagaminai turi savo talpinimo ribas, o atostogų metu turistai visko prisiperka ir kilnojamas turtas padidėja. Taigi lagaminas kategoriškai atsisako užsidaryti net ant jo atsissėdus. Užtrauktukas nejuda iš vietos ir baigta. Kaip tada elgiasi keliautojai, kurie juokais mąsto, kad geriau iš viso niekur nebūtų važiavę?

  • Nusiperka papildomą kuprinę, kelioninį krepšį ar nediduką lagaminą, kur tilptų naujai įsigyti daiktai;
  • Naujus daiktus susideda į jau turimus lagaminus, o dalį senų daiktų specialiai palieka viešbutyje ar kitur, kur buvo apsistoję.

Pirmas ar antras variantas labiau priimtinas sprendžia keliautojai. O gal jūs žinote dar kokių nors būdų situacijai išspręsti??? Pasidalinkite savo patirtimi ir išradingumu.

Po ilgesnės ar po trumpesnės kelionės, butas prie jūros toks mielas sugrįžti! Taip gera ištarti „namai namučiai“, kai žengi per slenkstį į vidų. Viskas sava, pažįstama, miela, taip gera atsipalaiduoti keliolika minučių palikus visą bagaža tiesiog koridoriuje. Daiktų išsipakavimas tą minutę atima per daug energijos, todėl jo ir nepradedame. Tik „atgavę kvapą“, vėl pajautę rankas ir kojas išsidėliojame visus daiktus į savo vietas ir butas prie jūros atrodo taip, tarsi niekur nei nebūtųmę keliavę. Skirtumas tik tas, kad mintyse būna dau naujų įspūdžių iš kelionės, o toks tikslas ir yra, kai aplinka pakeičiama. Paradoksalu nebent tai, kad įmanoma per atostogas pavargti labiau nei darbo dienomis. Tačiau gerai yra tai, kad šis nuovargi malonus ir su teigiamais prisiminimais, ko ne visada galima pasakyti apie darbą. Realybė ta, kad kone pusė lietuvių savo darbu nėra patenkinti. Svarbiausia tai, kad bent namie būtų galima atsigauti morališkai, kad butas prie jūros būtų ta ramybės salelė, kurios taip reikia gyvenime.