Petnešos šunims ir šunų čipavimas

Šunų auginimas yra tam tikros pareigos ir visokie džiaugsmai. Viskam būna savas laikas ir vieta. Įsigijus šunį pirmiausia šeimininkai turėtų jį parodyti veterinarui, jei tai šuo iš prieglaudos, tada šuo gauna skiepų pasą ir ramu, kad šuo niekuo neserga. Dar svarbu šunį registruoti, nes petnesos sunimsmiestuose tokia priimta tvarka. Taigi, augintinį turintis asmuo turi už savo augintinį mokėti rinkliavą, nors net nežino, kur surinkti pinigai yra panaudojami. Dėl tos priežasties didelė dalis šeimininkų savo augintinių neregistruoja ir, jei kaimynai nepaskundžia, gyvena sau ramiausiai. Tačiau valdžia nubalsavo dar dėl vieno akibrokšto – šunų čipavimas taps privalomas visiems augintiniams: šunims, katinams, šeškams ir t. t. nepriklausomai nuo to, ar gyvūnas gyvena mieste, ar atokiame kaime. Nėra tame logikos, o gyvūno čipavimas kainuoja 20-50 eurų, tad įplaukos būtų tikrai nemažos… vėlgi, kur pinigai bus panaudoti už čipavimą, yra neaišku, o motyvas, kad tai reikia daryti dėl galimos pasiutlygės, kur tariamai gali susirgti šunys, iš piršto laužtas argumentas. Veterinarai yra viešai paskelbę, kad jokio pasiutligės pavojaus nėra, pasitaiko vos koks 1 atvejis per metus, kad būtų rastas šia liga sergantis gyvūnas. Tad valdžios motyvai neaiškūs ir abejotina, kad naujam įstatymui paklūs daug gyventojų, nors tą galima padaryti iki 2016 metų liepos mėnesio. Šunų šeimininkams kur kas aktualesnė yra ne čipavimo paslauga-privertinė būtinybė, o petnešos šunims bei kitos šunų prekės, kad šuo galėtų patogiai gyventi, patogiai būti išvedamas į lauką. Tiesa, petnešos šunims tinka ne tik tuo atveju, jei šuo gyvena namuose ir yra vedžiojamas pasivaikščiojimams, bet ir tada, jei tai kiemo sargas, gyvenantis pririštas prie būdos. Arba jei gyvena voljere ir kartais vedamas pasivaikščiojimams. Tokiu atveju taip pat bus reikalingos petnešos šunims arba antkakliai. Be abejonės ir prie jų segamas pavadėlis, nes palaido šuns vedžioti nevalia, jei aplink yra kitų žmonių, ypač vaikų, ar jei šalia yra intensyvus mašinų eismas. Reikia rūpintis tiek kitų žmonių saugumu, tiek savo mylimo šuns saugumu.

Grįžtant prie čipavimo, tai gal reikėtų priminti ar supažindinti su tuo, kad yra šunų čipavimas. Trumpai tariant, čipas – tai mikroschema, kurią veterinarai įtaiso šuniui po oda. Šuo jos nejaučia, ji jam netrukdo. Teigiama, kad joje kaupiama ir medicininė šuns istorija (apie skiepus ir t. t.). Dar sakoma, kad, kai pasimeta čipuotas šuo, šeimininkams lengviau jį susigrąžinti. Tačiau jei čipuotas šuo yra specialiai išmetamas ir paliekamas miške, jį radę žmonės gali išsiaiškinti kieno tas šuo ir šuns šeimininkai už tokį nežmonišką elgesį gautų baudą, kadangi žiaurus elgesys su gyvūnais yra draudžiamas. Žinoma, tai yra teigiama pusė, bet, kai čipavimas yra toks brangus, ne visos šeimos savo šunis čipuos, nors tai ir taps privaloma. Galų gale, mylint ir atsakingai prižiūrint šunį šuo nepasimes. Petnešos šunims yra tvirtos, jos savaime neatsisega, o šuo iš jų išsinerti galimybės neturi. Turint patvarų pavadį vedžiojimui, gyvūnas taip pat niekur nepabėgs, o ir iš vis, jei šuo yra gerai prižiūrimas, myli šeimininkus ir dar yra gavęs elementarios drausmės, dresūros, tai šuo net neturrės polinkio bėgti nuo šeimininko. Atvirkščiai, tokiu atveju, jei šeimininkas pokštaudamas pasislepia už medžio nuo palaido savo šuns kokioms 2 minutėms, šuo net surinka, kad nemato, kur yra šeimininkas. Juk šunys yra prieraišūs, jie nori būti šalia žmogaus, o ne nuo jo bėgti, nes nėra savarankiški.

Daugiau informacijos: vetparduotuve.lt