Slauga namuose augina humaniškumą

slauga namuoseAteina toks metas, kai pastebime, kad mums artimo žmogaus sveikata jau ne tokia kaip prieš dvidešimt metų. Tai reiškia, kad artimam žmogui reikia padėti iškilus sunkumams , o sunkumai gali būti tie, kad žmogui bus sunku vaikščioti, pačiam pasidaryti valgyti, nusimaudyti, namų ruošos darbus atlikti ir t. t. Visa tai galima apibrėžti dviem žodžiais – slauga namuose. Slauga namuose anaiptol nereiškia, kad būtinai turi būti samdoma kvalifikuota slaugė. Žmogaus sveikata gali būti pakankamai gera, kad nereikėtų žmogaus su medicininiu išsilavinimu, kuriam už pagalbą reikėtų mokėti. Slauga namuose gali būti atliekama savarankiškai, pavyzdžiui, kokio artimo giminaičio. Žmogus, kuriam reikalinga slauga namuose yra visiškai sveiko proto ir su juo bendrauti ne ką mažiau įdomu nei tada, kai jis gebėjo savimi pasirūpinti. Kai kurie tiki stereotipu, kad visi savimi negalintys pasirūpinti yra pikčiurnos, bet tai netiesa. Daugelis žmonių, kurie gauna slaugą namuose, yra geranoriškai nusiteikę ir džiaugiasi, kad yra kas jiems palaiko kompaniją. Jie nepriima to kaip aptarnavimo ir žmogaus, kuris padeda – tarnu. Ne, jie kaip tik visiems kam tik gali giria, kad juos prižiūrintis žmogus mielas, kad jis tikras angelas, nes už jį nueina į parduotuvę, nes primena, kad laiku būtų išgeriami vaistai ir pan.

Slauga namuose yra tas darbas, kuris gali teikti tiek emocinį išsekimą, tiek ir daug džiaugsmo. Kaip ir visada, viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio. Kaip žmogus žvelgia į tai, kad padeda kitam: kaip į prievolę, ar kaip į gerą neatlygintiną darbą, kuris yra nesavanaudiškas ir humaniškas. Mes niekada nežinome, ar mūsų mūsų nepakirs kokia netikėta liga, gal patys gulėsime patale ir niekas nepadės, gal nepragulos atsiras, ką gali žinoti. Nei vienas neesame tikras, kad ateityje mūsų nelaukia slauga namuose. Ištikus nelaimei sužinai, kiek gerumo iš tiesų yra tavo artimųjų širdyse. Kiek iš jų pasiruošę susipažinti su tuo, kas yra slauga namuose ir ją tau suteikti. Dažnai tas palinkėjimas „į sveikatą“ arba „sveik“ ir lieka tik palinkėjimu. Tik va žmogui, kuriam reikia priežiūros ir pagalbos, palinkėjimų neužtenka… gal jis ir neturi ko duoti mainai išskyrus savo liūdną šypseną, bet kai neatlygintinai padedi kitam žmogui, širdis prisipildo tokios geros nuotaikos! Gera daryti gerus darbus ir tuo įsitikinsite tik tada, kai pabandysite.

Nepainiokite slaugos namuose su eiliniu apsilankymu ir vaisių nupirkimu, žmogui reikia kur kas daugiau, jam gali būti per sunku įypsotis gyvenimui, todėl jums teks priminti, kaip tai daroma. Geriausias priminimas – patys šypsokitės žmogui, kuriam padedate ir šypsokite nuoširdžiai. Gyvenimas gražus nepaisant visų sunkumų ir kartais sunkiais momentai tai pamirštame. O dar labiau nustembame, kai mūsų globojami žmonės šypsosi dažniau ir nuoširdžiau negu mes. Slauga namuose jus užaugins kaip asmenybę. Išmoksite kantrybės, pakantumo, galbūt pabūsite net nekvalifikuotu psichologu, nors to net nepajausite, mat žmonės, kurims reikalinga slauga namuose, dažniausiai neturi daug lankytojų. Tai reiškia, kad kol jūs jį slaugysite, jis pasakosis apie savo kančias ir džiaugsmus ne kam kitam, o jums. Nereikia to bijoti, nesibaiminkite, kad gal nerasite ką atsakyti, jie ne patarimo nori, o būti išklausyti, už rankos palaikyti. Kartais galima ir akimis pasikalbėti, tyliai, bet išsamiai. Tokia ta slauga namuose, kai žmogus nekalba balsu, jo akys gali būti be galo iškalbingos. Tas gilus žvilgsnis papasakos, kad žmogus yra išdidus, nors daug kenčia, kad jame daug liūdesio, bet dar daugiau išminties.